Atopinis dermatitas  –  tai dažna, lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas stiprus, varginantis niežėjimas. Sergantieji šia liga turi genetiškai nulemtą polinkį reaguoti į aplinkos alergenus imunoglobulino E gamyba, sausą odą, polinkį sirgti virusinėmis ir bakterinėmis odos ligomis.

Atopiniu dermatitu serga 15-20%  vaikų ir 2-10 % suaugusiųjų.  Dažnai sunkiausia forma serga vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus.

Atopinį dermatitą sukelia genetinių, aplinkos, imunologinių, infekcinių faktorių sąveika. Pažeidžiama odos barjerinė funkcija, pasikeičia raginio odos sluoksnio baltymai, sumažėja keramidų ir vystosi odos uždegimas. Sergant atopiniu dermatitu, padidėja transepiderminis vandens netekimas, priklausantis nuo filagriną koduojančio geno mutacijos (FLG genas, 1q21 chromosoma). Taip pat sumažėja antimikrobinių peptidų išskyrimas, todėl odą kolonizuoja auksinis stafilokokas.

Klasifikacija:

• Kūdikių ir mažų vaikų tipas
• Vaikų, paauglių, suaugusiųjų tipas

Klinikiniai požymiai priklauso nuo paciento amžiaus:

• Kūdikiams ir mažiems vaikams atopinis dermatitas pasireiškia veido, plaukuotosios galvos dalies, kaklo, krūtinės ir tiesiamųjų galūnių paviršių dermatitu, pažeistose odos vietose atsiranda rausvų ar raudonų papulių, pūslelių, šlapiavimas, serozinių arba serohemoraginių šašų („šlapia forma“).
• Vaikams ir suaugusiesiems atopinis dermatitas pažeidžia veidą, kaklą ir lenkiamuosius galūnių odos paviršius (alkūnių ir riešų linkius, pakinklius). Vyrauja “sausa forma”: odos suragėjimas, pleiskanojimas. Šlapiavimas atsiranda ligai paūmėjus, prisidėjus antrinei virusinei ar bakterinei infekcijai.
• Gali būti „mono“ variantas, t.y. kai pažeidžiama tik vienos srities oda: akių vokai, plaštakos, pėdos, krūtų speneliai.

Dažnai pasitaiko, kad kas nors iš šeimos narių taip pat serga atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar bronchine astma.

Atopinį dermatitą diagnozuoti padeda didieji ir mažieji J.M. Hanifin ir G. Rajka kriterijai:

Didieji diagnostikos kriterijai

• Niežėjimas
• Būdinga odos pažeidimo lokalizacija (kūdikiams – veidas ir galūnių tiesiamieji paviršiai;

Vaikams ir suaugusiems – veidas ir galūnių lenkiamieji paviršiai)

• Lėtinė ligos eiga
• Atopinės ligos paciento šeimoje

Mažieji diagnostikos kriterijai:

• Odos sausumas
• Delnų raukšlių paryškėjimas
• Folikulinė hiperkeratozė
• Ūminės I tipo alerginės reakcijos
• Padidėjęs serumo bendrasis imunoglobulinas E
• Ankstyva ligos pradžia
• Odos imlumas infekcijoms (ypač auksiniam stafilokokui ir paprastosios pūslelinės virusui)
• Polinkis nespecifiniams plaštakų ir pėdų dermatitams
• Krūtų spenelių dermatitis
• Cheilitas
• Pasikartojantis konjunktyvitas
• Periorbitalinės raukšlės (Dennie–Morgan simptomas)
• Keratokonusas
• Priekinė subkapsulinė katarakta
• Tamsūs paakiai
• Veido blyškumas arba paraudimas
• Baltoji dedervinė
• Priekinė kaklo raukšlė
• Niežėjimas prakaituojant
• Vilnos ir detergentų netoleravimas
• Perifolikulinės srities paryškėjimas
• Maisto netoleravimas
• Aplinkos ir emocinių veiksnių įtaka ligai
• Baltasis dermografizmas ar uždelstas pabalimas

Atopinio dermatito diagnozė nustatoma, jei yra bent trys didieji ir trys mažieji kriterijai.