Plokščioji kerpligė
Plokščioji kerpligė – neinfekcinė, idiopatinė, uždegiminė, lėtinė odos ir gleivinių liga. Nors ligos priežastys nėra pilnai aiškios, pastebėta, kad ligą provokuoja ilga nervine įtampa ir staigi psichinė trauma, autoimuniniai procesai, kai kurie vartojami vaistai, vakcinos ar virusai, galintys sukelti kepenų uždegimą. Plokščiosios kerpligės bėrimo elementai yra plokščios, purpurinės, niežtinčios papulės ar plokštelės. Pažeidimus dažnai lydi hiperpigmentacija.
Šiai ligai būdinga Wikhamo tinklelis, – tinklas plonų baltų linijų, išsidėsčiusių ant papulių ar plokštelių paviršiaus.
Lokalizacija: riešų ir dilbių vidiniai, lenkiamieji paviršiai, blauzdų, čiurnų tiesiamieji paviršiai, krūtinės, juosmens sritys, presakralinės zonos. Niežėjimas būna iki 80 proc. atvejų. Plokščioji kerpligė gydoma vietiniais ir sisteminiais medikamentais, fototerapija.
Rankų egzema
Rankų egzema yra dažna, pasikartojanti, neužkrečiama uždegiminė odos liga, pasireiškianti polimorfiniu bėrimu plaštakų, rečiau riešų bei dilbių odoje. Liga pasireiškia rankų odos eritema, edema, papulėmis ar pūslelėmis, hiperkeratoze, įtrūkimais. Odą gali perštėti, niežėti, o dėl įtrūkimų – skaudėti. Rankų egzema yra viena dažniausių odos ligų, šia liga galima susirgti bet kuriame amžiuje, moterys serga dažniau nei vyrai. Rankų egzemą gali sukelti tiek išoriniai, tiek ir vidiniai veiksniai. Aplinkos veiksniai turi didesnę įtaką egzemos atsiradimui nei genetiniai. Dažniausiai ligą išprovokuoja su oda kontaktuojančios dirginančios medžiagos – iritantai, dažnai – kontaktiniai alergenai. Ūminė rankų egzema turi būti gydoma kuo greičiau, kad liga netaptų lėtine. Lėtinė rankų egzema sunkiai pasiduoda gydymui ir jos prognozė daug blogesnė, lyginant su ūmine. Labai svarbu vengti rizikos veiksnių, naudoti apsaugines pirštines, emolientus. Rankų egzemos gydymui naudojami vietiniai ir sisteminiai vaistai, foto (chemo)terapija.
Monetiškasis dermatitis
Monetiškasis dermatitis – tai uždegiminė, pasikartojanti odos liga, kuriai būdingos aiškiai apibrėžtos apvalios formos niežtinčios plokštelės, ant kurių susidariusios papulės ir pūslelės. Serga dažniausiai suaugusieji 50-70 metų. Ligos pradžioje atsiranda viena ar kelios apvalios arba ovalios 10-20 mm skersmens uždegiminės, aiškių ribų, monetos formos raudonos, pleiskanojančios plokštelės kojų odoje. Židinyje ant paburkusios, paraudusios odos grupelėmis susitelkia papulės-pūslelės, gali susilieti, šlapiuoti, susidaro gelsvi medaus spalvos šašeliai. Gyjant židinio oda pleiskanoja, niežti. Odos pažeidimai laikosi ilgai, sunkiai pasiduoda gydymui. Dažniausiai beria galūnių tiesiamuosius paviršius, bet būna ir ant liemens. Bėrimas kartais tampa generalizuotas. Monetiškasis dermatitis gydomas vietiniais ir sisteminiais vaistais, fototerapija, ieškomi ir sanuojami infekcijos židiniai (kurie ir galėjo būti berimų priežastimi).
Infekcinės odos ligos
Infekcinės odos ligos gali būti grybelinės, bakterinės, virusinės ar parazitinės kilmės.
Bakterinės: impetiga, ektima, folikulitas, forunkulas, karbunkulas, rožė irk t.)
Parazitinės: niežai, utėlėtumas
Virusinės ligos: karpos, pūslelinė, užkrečiamasis moliuskas
Grybelinės infekcijos: lygiosios odos, nagų, plaukuotosios galvos dallies grybeliniai susirgimai
