Už odos pigmentaciją atsakingi melanocitai. Tai yra ląstelės, gaminančios odos pigmentą melaniną. Sutrikus melanino produkcijai, odos pigmentacija gali padidėti arba sumažėti.

Melazma (dar vadinama chloasma, nėštumo kauke) – tai dažnas įgytas pigmentacijos sutrikimas, kai simetriškai veido odoje atsiranda rudos ar melsvai pilkos, nelygiais kraštais dėmės. Melazma gali atsirasti visų odos tipų ir amžiaus žmonėms. Ligos priežastis – sutrikusi tirozino oksidacija, odoje padaugėja biologiškai aktyvių melanocitų, padidėja melanino sankaupos. Šį procesą paskatina genetinis polinkis, intensyvi saulės ekspozicija (išsivysto melanocitų hiperplazija, juose padaugėja melanosomų), nėštumas, hormonai , kontraceptikai, vaistai ar kosmetika, skydliaukės ligos. Tamsiai rudos spalvos dėmės atsiranda vidurinės veido  dalies (kaktos, nosies, viršutinės lūpos), skruostų, apatinio žandikaulio, pečių, išoriniai dilbių paviršių srityse. Melazma sunkiai pasiduoda gydymui. Rekomenduojama vengti ligą provokuojančių veiksnių, ultravioletinių spindulių, naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Gydymui naudojami vietiniai medikamentai, cheminiai pilingai, dermabrazija, mezoterapija, taikomas lazerinis gydymas, kamufliažas.

Vitiligo (baltmė) – lėtinė odos liga, kai oda, netekusi melanocitų, netenka pigmento. Pradžioje atsiranda kelių mm skersmens, vėliau didėjančios, susiliejančios baltos, aiškiai atsiribojusios nuo nepažeistos odos, netaisyklingos formos dėmės, dažnai išsidėsčiusios simetriškai. „Mėgstama“ lokalizacija yra dėmės apie akis ir burną, pirštai, alkūnės, keliai, nugaros apatinė dalis, genitalijos. Kartais stebimi ištisiniai balti plotai, kai lieka tik kelios nepažeistos odos salelės. Vitiligo gydoma vietiniais medikamentais, fototerapija su ultravioletiniais spinduliais (UV)B 311 nm arba fotochemoterapija ( psoralenas ir UAV). Taip pat taikomas chirurginis gydymas, gydymas lazeriu, kartais skiriami sisteminiai medikamentai, kamufliažas.